Netoli Vilniaus jau veikia viena iš nedaugelio Europoje tauriųjų metalų išgavimo gamyklų, prie kurios prisidėjo LKU kredito unijų grupė, statytojui UAB „Refinis“ dviem etapais suteikusi 9 mln. Eur finansavimą. Gamykloje per metus kol kas galima perdirbti apie 2500 tonų automobilių katalizatorių, iš kurių bus išgaunamas net 99,95 proc. grynumo rodis, paladis ir platina.
8400 kv. m ploto gamyklą prie Vievio, šalia automagistralinio kelio A1 bei geležinkelio linijos, finansavo LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Vilniaus kredito unija (VKU). Pirmuoju etapu suteikta 6 mln. Eur gamyklos veiklos pradžiai, antruoju – 3 mln. Eur apyvartinis kreditas.
„Nors projektą pradėjome vystyti 2021 metais, įrenginius sumontavome ir jų testavimą pradėjome tik šiemet, todėl renkantis kredito partnerį buvo labai svarbus jo veržlumas, lankstus požiūris į jaunas įmones. Nuo pat partnerystės pradžios su LCKU ir VKU turėjome glaudų bendradarbiavimą, aiškius, ambicingus abiejų pusių užsibrėžtus tikslus bei bendrą ateities viziją“, – sako „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.
Pasak LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tai vienintelė tokia gamykla Lietuvoje, o jos veikla reikšmingai prisidės prie šalies pramonės konkurencingumo ir inovacijų vystymo.
„Mūsų, kaip finansuotojo, tikslas – padėti tokiems unikaliems projektams sėkmingai startuoti bei toliau augti. Skatindami aukštos pridėtinės vertės pramonės vystymąsi ir technologinį proveržį Lietuvoje kartu kuriame ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek šalies prestižui tarptautinėje arenoje“, – teigia M. Vijūnas.
„Didžiuojamės, kad Vilniaus kredito unija galėjo organizuoti tokį reikšmingą finansavimo sandorį ir prisidėti prie šiam regionui bei visai Lietuvai naujo, inovatyvaus gamyklos projekto“, – priduria VKU administracijos vadovas Arnas Žalys.
Kadangi Baltijos regione analogiškų gamyklų nėra, vystant šį projektą teko daug bendradarbiauti su užsienio konsultantais ir mokslininkais, kol pavyko išgryninti pačius efektyviausius ir moderniausius gamybos procesus, pasakoja Š. Būga.
„Statant gamyklą daugiausia rėmėmės tarptautine patirtimi ir kontaktais, kuriuos mūsų akcininkai per daug metų surinko dirbant metalų ir kitų antrinių žaliavų perdirbimo srityje. Dirbome ir su vietiniais architektais, kurie suprojektavo pastatą pagal mūsų nustatytas įrangos specifikacijas, ir kitais specialistais, kurie ruošė aplinkosauginius vertinimus“, – kalba jis.
Viena svarbiausių „Refinis“ gamyklos dalių yra elektra varoma plazmos krosnis, kurios itin aukšta temperatūra leidžia ne tik išlydyti medžiagas, bet ir visiškai neutralizuoti kenksmingas atliekas. Krosnis veikia be degimo ir nenaudoja naftos produktų, todėl yra itin draugiška aplinkai.
Šiuo metu įmonė gali apdoroti kiek daugiau nei 2500 tonų katalizatorių per metus. Gamybos apimtis ateityje planuojama plėsti. „Kiekvieno katalizatoriaus cheminė sudėtis skiriasi, todėl, norint užtikrinti sklandų gamybos procesą, reikia atlikti daug tyrimų, kuriems pasitelkiamos tiek vidinės, tiek išorinės laboratorijos“, – sako bendrovės vadovas.
Iš katalizatorių išgryninti rodis, paladis ir platina daugiausiai pakartotinai naudojami chemijos pramonėje ir elektronikos komponentuose, taip pat gaminant naujus automobilių katalizatorius.
Anot Š. Būgos, nemaža dalis platinos grupės metalų rinkai yra patiekiamos būtent iš antrinės (perdirbimo) rinkos, nes šių metalų gavyba iš rūdų yra koncentruota tik keliose pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrikos Respublika ar Kanada. Todėl metalų perdirbimo gamyklos yra itin svarbios kaip antrinis šaltinis siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą bei palaikyti tiekimo grandines.
„Europoje šių metalų paklausa sudaro apie 25–30 proc. visos pasaulinės paklausos, tačiau žemynas savų išteklių neturi, todėl yra nuolatiniame užsienio prekybos deficite. Išgrynintus tauriuosius metalus realizuojame būtent Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – priduria įmonės vadovas.
Išskirtinių būstų statyboms Klaipėdoje ir Šiauliuose – daugiau nei 10 mln. Eur iš LKU grupėsLKU kredito unijų grupė suteikė 10,3 mln. Eur finansavimą dviem nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, įgyvendinantiems ambicingus daugiabučių projektus Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šios partnerystės reikšmingai prisidės prie abiejų miestų patrauklumo, jų rinkas papildant apie 200 modernių butų.
7,6 mln. Eur finansavimą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su kredito unija „Magnus“ suteikė NT plėtros bendrovei UAB „Danės krantas“, Klaipėdos Senvagės g. plėtojančiai išskirtinį būsto projektą šalia Danės upės. Tai tęstinis bendradarbiavimas su šia įmone – projektui iš viso jau skirtas beveik 14 mln. Eur finansavimas.
2,7 mln. Eur projektui „Kaštonų apartamentai“ pačiame Šiaulių centre, Vilniaus g., suteikė LCKU ir kredito unija „Ebitum“. Čia naujam moderniam gyvenimui prikeliama svarbi, anksčiau buvusi apleista Šiaulių bulvaro dalis.
„Tokios apimties naujo būsto projektai ne didžiausiuose Lietuvos miestuose yra vienetiniai, todėl mums ypatingai svarbu, kad galime prisidėti prie šių miestų konkurencingumo bei patrauklumo gyventi didinimo. Vertiname, kad po sėkmingo bendradarbiavimo įmonės sugrįžta ir patiki mūsų kredito unijoms milijoninės vertės projektų finansavimą“, – sako LKU grupę vienijančios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Vienas projekto „Danės krantas“ akcininkų Paulius Junčys pasakoja, kad LCKU ir „Magnus“ kredito unija pasiūlė lanksčius ir patikimus sprendimus, kurie ypač svarbūs vystant NT projektus. Bendrovė šiuo metu plėtoja antrąjį projekto etapą, kuris finansuojamas kredito unijų. Jo pabaiga numatoma 2027 m.
Pirmąjį projekto etapą taip pat finansavo LKU kredito unijų grupė. Tuomet rinkai buvo pasiūlyti 56 butai bei komercinės patalpos, kurių didžioji dalis buvo parduota dar statybų metu. Antruoju etapu rinkai ketinama pasiūlyti apie 100 butų.
„Tai mūsų patikimi finansiniai partneriai, su kuriais bendradarbiaujame ne pirmą kartą, o jų patirtis bei gebėjimas įsiklausyti į mūsų poreikius suteikia stabilumo. Kuriant ilgalaikę pridėtinę vertę mums svarbiausia yra pasitikėjimas ir ilgalaikis požiūris, todėl renkamės partnerius su tokia pat vizija“, – teigia P. Junčys.
Šalia Danės upės netoli miesto centro iškilę A++ energinės klasės namai siūlo gyvenimą gamtos apsuptyje su moderniais sprendimais: aukštomis lubomis, vitrininiais langais ir grindiniu šildymu.
Uždaroje teritorijoje įrengiami padelio, paplūdimio teniso ir tinklinio kortai, vaikų žaidimų aikštelės, grilio zonos bei augintinių dresavimo aikštelė. Specialiai iš Olandijos atvežtais augalais apželdinta aplinka su sakurų, hortenzijų, pušų ir kitų augalų gausa leis mėgautis gamtos grožiu ištisus metus. Dviračių takai sujungs namus su jūra bei Klaipėdos centru.
„Klaipėda yra augantis ir modernėjantis miestas, turintis didelį potencialą gyvenimo kokybės požiūriu. Matome, kad kokybiškų naujos statybos ir šiuolaikiškai suplanuotų būstų poreikis uostamiestyje yra didelis, todėl „Danės krantas“ atsirado kaip atsakas į šią paklausą. Tokie projektai formuoja šiuolaikišką miesto įvaizdį ir kuria pridėtinę vertę visiems Klaipėdos miesto gyventojams“, – sako projekto partneris.
Pasak kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininko Manto Janavičiaus, bendradarbiavimas su „Danės kranto“ projekto vystytojais yra reikšmingas žingsnis prisidedant prie darnaus Klaipėdos miesto augimo ir modernios infrastruktūros plėtros.
„Siekiame ne tik užtikrinti patikimą finansavimą, bet ir kurti pridėtinę vertę miestui bei jo gyventojams. Kartu su projekto komanda siekiame įgyvendinti aukščiausius kokybės ir tvarumo standartus, kurie tampa nauju etalonu NT vystymo srityje“, – pabrėžia M. Janavičius.
Jo teigimu, „Magnus“ ir „Danės kranto“ partnerystė paremta abipusiu pasitikėjimu ir aiškia vizija – kurti aplinką, kurioje darniai dera gyventojų komfortas, architektūrinis išskirtinumas ir atsakingas požiūris į miesto ateitį.
Į istoriniam Šiaulių bulvarui naujos gyvybės įkvėpsiantį daugiabučių kvartalo projektą „Kaštonų apartamentai“ bendrovė UAB „Rimitus“ numato investuoti 15 mln. Eur, o tai yra viena reikšmingiausių investicijų į gyvenamosios aplinkos formavimą centrinėje šio miesto dalyje.
Dalį šių investicijų taip pat finansavo LKU grupė. Kaip teigia įmonės direktorius Feliksas Andrulis, renkantis finansuotoją LCKU ir kredito unija „Ebitum” pasiūlė aiškią finansavimo struktūrą ir konkurencingas sąlygas, o gautas lėšas įmonė pilnai nukreipia į projekto statybos darbus.
„Daug dėmesio skyrėme patikimumui ir ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvai. Mums svarbus finansuotojo gebėjimas suprasti strateginę projekto reikšmę miestui, reaguoti į galimus pokyčius bei pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti projekto įgyvendinimą“, – teigia F. Andrulis.
Planuojama, kad pirmieji gyventojai į savo būstus, kurių, užbaigus pirmąjį kvartalo etapą, bus daugiau nei 50, galės įsikelti 2026 m. vasarį. Anot bendrovės vadovo, projekto idėją įkvėpė noras atgaivinti Šiaulių bulvarą, tęsiant dar XVIII a. Antano Tyzenhauzo pradėtą miesto modernizavimo viziją.
„Mes siekiame pratęsti šią tradiciją – suteikti miesto centrui naują gyvybę, formuoti jį moderniai, darniai ir patogiai. Projektas – tai ne vien pastatai. Tai nauja gyvenimo kokybė, kurioje susipina viešosios erdvės, žaliosios zonos ir miestietiškas gyvenimo būdas, šiuo metu neturintis analogų Šiauliuose“, – sako F. Andrulis.
Vilniaus g. ir Kaštonų al. nuo seno buvo viena centrinių Šiaulių miesto ašių, tačiau sankirtoje stovėjęs buitinių paslaugų pastatas ilgainiui liko apleistas, o greta esanti teritorija, F. Andrulio teigimu, nepridėjo jokios vertės miesto įvaizdžiui.
„Šiandien šiai vietai grąžinamas gyvybingumas – rekonstruojamas pastatas ir formuojamas modernus gyvenamasis kvartalas, kuris užpildys ilgus metus buvusią spragą miesto audinyje“, – priduria jis.
Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Aurimas Lankas akcentuoja tokių projektų, kurie keičia miestą ir kuria pridėtinę vertę jo žmonėms, svarbą.
„Šiauliuose nebuvo didelės naujos statybos butų pasiūlos, juolab pačioje miesto širdyje. Apleistus pastatus, kurie darkė pėsčiųjų bulvarą, prisimenu dar iš vaikystės. Todėl projektas tikrai pakeis šią miesto dalį, o gyventojai turės galimybę įsigyti kokybišką būstą šalia parko ir kitų miesto privalumų. Tikimės sklandaus projekto įgyvendinimo ir sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo“, – teigia A. Lankas.
Tarptautinio lygio organizacijos vertina LKU kredito unijų grupę – Lietuvoje lankėsi EIF ir CEB atstovaiLietuvoje apsilankė dvi svarbios Europos finansų institucijos – Europos investicijų fondas (EIF) ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB), su tikslu įvertinti LKU kredito unijų grupės ir ją vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą bei indėlį į smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą Lietuvoje.
Delegacijų vizito metu svečiai buvo išsamiai supažindinti su LKU kredito unijų grupės veikla, aptartos plėtros kryptys ir bendradarbiavimo perspektyvos.
„Kredito unijos dažnai yra lankstesnis finansinis partneris, operatyviai teikiantis finansavimą SVV sektoriui tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Šie vizitai patvirtina tarptautinį pasitikėjimą mūsų veikla ir rodo, kad kredito unijų misija – būti arti bendruomenių, teikiant efektyvius finansinius sprendimus – yra pagrįsta ir vertinama už Lietuvos ribų“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Ankstesnė partnerystė su EIF ir CEB jau davė apčiuopiamų rezultatų: gautos lėšos leido LKU kredito unijų grupei stiprinti finansavimo prieinamumą smulkiam ir vidutiniam Lietuvos verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir regionų ekonominę plėtrą.
2020 m. LCKU pasirašė pirmąją subordinuotosios paskolos sutartį su EIF, o 2021 m. gautas CEB finansavimas buvo skirtas didinti prieinamumą verslo pradžiai ir mažų įmonių plėtrai Lietuvoje.
Didžiausia dalis CEB lėšų buvo panaudota SVV finansavimui, siekiant paskatinti naujų darbo vietų kūrimą. Paskolos pasiekė tiek didžiuosius miestus, tiek regionus, pavyzdžiui, Alytų, Telšius, Marijampolę.
„Tarptautinės organizacijos vertina mūsų įdirbį bendruomenėse ir mato potencialą dirbti drauge“, – teigia M. Vijūnas.
Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija. LKU grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams ir verslui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas.
Šių metų pirmą pusmetį LKU kredito unijų grupės turtas pasiekė 1,183 mlrd. Eur, o indėlių portfelis siekė beveik 1,1 mlrd. Eur – tai 25,8 proc. augimas per metus. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis per tą patį laikotarpį padidėjo 11,26 proc. ir pasiekė 881,14 mln. Eur.
LKU kredito unijų grupė šiemet įrašė dar vieną pasiekimą – pirmąjį pusmetį konsoliduotas indėlių portfelis perkopė milijardo eurų ribą. Tai ne tik simbolinė riba, bet ir signalas, kad gyventojai ir verslas kredito unijas mato kaip patikimą ir konkurencingą taupymo bei finansavimo pasirinkimą.
Grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmą pusmetį užsitikrino stiprias pozicijas: pristatytos naujos paslaugos, didėjo paskolų portfelis ir turtas. Itin ryškus šuolis fiksuotas LCKU balanse – per metus turtas padidėjo net 50,09 proc.
„Mūsų veiklos rezultatai rodo, kad kredito unijos išlieka patikimos ir konkurencingos finansų rinkos dalyvės. Ir toliau auginome paskolų portfelį, finansuodami įmonių ir gyventojų poreikius. Didėjantis turtas ir aukšti likvidumo rodikliai leidžia mums užtikrintai finansuoti narių poreikius ir toliau investuoti į paslaugų plėtrą visoje Lietuvoje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Pasibaigus pirmajam pusmečiui, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos siekė 37,95 mln. eurų – tai 8,23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. LKU grupės turtas per metus išaugo 25,8 proc. ir pasiekė 1,18 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 12,24 proc., iki 90,41 mln. eurų. Per šį laikotarpį LKU kredito unijų grupė uždirbo 3,71 mln. eurų pelno.
Rezultatus užtikrino tvariai augęs paskolų portfelis – LKU grupės palūkanų pajamos pasibaigus pirmam pusmečiui sudarė 37,95 mln. eurų – tai 8,23 proc. daugiau nei pernai. Tačiau veiklos rezultatams įtakos turėjo makroekonominė aplinka. Mažėjant EURIBOR palūkanų normai, mažėjo ir grynosios palūkanų pajamos – lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, pastarosios sumažėjo 4,88 proc. Tai lėmė augančios palūkanų sąnaudos, nes LKU grupės unijos išlaiko vienas didžiausių palūkanų už indėlius rinkoje.
Efektyvumo rodikliai išliko stabilūs – vidutinio turto grąža siekė 0,65 proc., vidutinės nuosavybės grąža – 8,35 proc., o išlaidų ir pajamų santykis antrą ketvirtį sudarė 48,75 proc. Finansinį tvarumą patvirtina ir rizikos valdymo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 15,86 proc., o sparčiai augantis indėlių portfelis lėmė, kad likvidumo padengimo rodiklis pakilo iki 273,67 proc., t. y. 25,66 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.
Grupę prižiūrinčios LCKU finansiniai rodikliai taip pat gerėjo. 2025 m. birželio 30 d. LCKU turtas siekė 416,51 mln. eurų, per metus išaugęs net 50,09 proc. Per pirmąjį pusmetį LCKU uždirbo 961,32 tūkst. eurų grynojo pelno, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 4,18 mln. eurų – 11,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Augimas fiksuotas visuose finansavimo segmentuose. Neaudituotais duomenimis, LKU grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 11,26 proc. ir siekė 881,14 mln. eurų. Per šešis mėnesius išduota naujų paskolų už 121,35 mln. eurų – 28,28 proc. daugiau nei prieš metus. Iš viso per šį laikotarpį sudaryta beveik 2 000 naujų paskolų sutarčių.
Sparčiausiai augo verslo paskolų portfelis – per metus jis didėjo 19,9 proc. ir sudarė 373,23 mln. eurų. Vartojimo paskolos pakilo 17,03 proc., iki 25,55 mln. eurų, o būsto paskolų portfelis, nors augo lėčiau, tačiau išlaikė teigiamą pokytį – 2,54 proc. iki 351,42 mln. eurų. Paskolos žemės ūkio subjektams per metus padidėjo 8,52 proc., iki 119 mln. eurų.
Ekspertų vertinimu, mažėjusios EURIBOR palūkanų normos šiemet lėmė palankesnes skolinimosi sąlygas, o kredito unijos tapo vis populiaresne alternatyva tiems, kuriems svarbus lankstesnis vertinimas ir individualus požiūris. Tai ypač reikšminga smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat regionuose veikiantiems ūkininkams.
Indėlių portfelio augimas tapo viena ryškiausių pusmečio tendencijų. 2025 m. birželio 30 d. jis siekė 1,05 mlrd. eurų – 27,27 proc. daugiau nei prieš metus. Vien per antrąjį ketvirtį sudaryta 10 143 naujų terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutarčių, o tai 7,65 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šį augimą skatino vienos aukščiausių indėlių palūkanų Lietuvoje – kai kuriose kredito unijose jos siekia iki 3 proc.
Europos centriniam bankui dar kartą sumažinus bazines palūkanų normas, daugelis finansų įstaigų taip pat mažina už indėlius mokamas palūkanas. Tačiau LKU grupės kredito unijos siūlo vienas didžiausių palūkanų rinkoje, todėl jų klientai gali pasinaudoti itin palankiomis taupymo sąlygomis.
LKU kredito unijų grupė pirmą pusmetį ir toliau investavo į paslaugų plėtrą. Nuo šių metų juridiniai asmenys gali tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu – pateikti visus reikiamus dokumentus bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos, kur yra interneto ryšys.
Dar šiemet planuojama pristatyti atnaujintą elektroninės bankininkystės „i-Unija“ sistemą – su šiuolaikišku, intuityviu dizainu ir pilnu pritaikymu ES Prieinamumo direktyvos reikalavimams. Pernai prisijungus prie momentinių mokėjimų sistemos, atsiskaitymai „i-Unija“ tapo dar patogesni. Per pirmą pusmetį daugiau nei 1 000 naujų elektroninių parduotuvių papildė sąrašą vietų internete, kur galima atsiskaityti su „i-Unija“. Sprendimas buvo įgyvendintas pradėjus bendradarbiavimą su dar dviem mokėjimo iniciavimo paslaugų bendrovėmis.
Atsižvelgdama į įmonių poreikį efektyviai valdyti lėšas, LKU grupė per mažiau nei metus pristatė du naujus taupymo produktus – neatšaukiamus terminuotuosius ir taupomuosius indėlius verslui, o artimiausiu metu planuoja pasiūlyti ir lizingo paslaugą. Verslui skirtą paslaugų krepšelį taip pat papildė naujos kartos mokėjimo kortelių skaitytuvai – nuo skaitytuvų su kasos aparato funkcija iki išmanių sprendimų mobiliajame telefone.
Šie sprendimai ne tik padidina patogumą naudojantis kredito unijų paslaugomis, bet ir demonstruoja šių lietuviškų finansų įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie rinkos diktuojamų sąlygų, išlaikant bendruomenišką veiklos modelį.
Nuo 2025 m. spalio 5 d. bus atnaujintos Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygosNuo 2025 m. spalio 5 d. Lietuvos centrinės kredito unijos klientams įsigalios atnaujintos Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos. Pakeitimus atlikome įgyvendindami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, susijusius su momentiniais mokėjimais, lėšų gavėjo tikrinimo procedūromis ir ES prieinamumo direktyva.
Trumpai apie sąlygų pakeitimus:
Plačiau susipažinti su Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis galite čia.
Jei nesutinkate su Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pasikeitimais, turite teisę iki 2025 m. spalio 4 d. nemokamai nutraukti su kredito unija sudarytą Bendrąją sutartį. Apie tokį sprendimą galite informuoti savo kredito uniją žinute per elektroninę bankininkystę „i-Unija“ arba atvykę į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą. Jei iki šios datos Jūsų pranešimo negausime, laikysime, kad su pakeitimais sutinkate.
Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis!
Lietuvos bankas patvirtino naują LCKU valdybos ir stebėtojų tarybos sudėtįŠių metų balandį vykusiame LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) visuotiniame narių susirinkime išrinkta nauja stebėtojų tarybos sudėtis. Vėliau, gegužės pabaigoje, stebėtojų taryba išrinko ir naują LCKU valdybą. Jos pirmininku trečiajai kadencijai paskirtas Mindaugas Vijūnas, o į stebėtojų tarybos pirmininko poziciją antrai kadencijai išrinktas Egidijus Žaltauskas. Valdymo organų sudėtis jau patvirtino Lietuvos bankas.
Mindaugo Vijūno teigimu, naujai suformuotos valdybos planuose – nuoseklus kooperatinės bankininkystės veiklos modelio tobulinimas, orientuojantis į kredito unijų veiklos stambinimą, masto didinimą, skaitmenizavimą ir funkcijų grupės viduje optimizavimą: „Šios valdybos stiprybė – kredito unijų sektoriaus išmanymas, finansų sektoriaus patirtis ir įvairovė – valdyboje unijas atstovauja trijų skirtingų Lietuvos regionų kredito unijos ir du LCKU atstovai. Toks balansas leis mums ne tik užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, bet ir į esamus iššūkius pažvelgti naujai“, – sako M. Vijūnas.
Kartu su juo naujojoje valdyboje dirbs naujai prie valdybos prisijungę nariai – Rūtenis Šukevičius (Lietuvos centrinė kredito unija) ir Kristina Vogulienė (Anykščių kredito unija). Taip pat darbus tęs anksčiau valdyboje dirbę nariai – Aurimas Lankas (kredito unija „Ebitum“) ir Žygimantas Valys (Šeimos kredito unija).
Stebėtojų tarybai antrą kadenciją iš eilės pirmininkaus Egidijus Žaltauskas (Kėdainių krašto kredito unija). Anot E. Žaltausko, stebėtojų tarybos vaidmuo – užtikrinti tvirtą strateginę kryptį, stebėseną bei skaidrų valdymą vis augančioje ir stiprėjančioje LKU kredito unijų grupėje.
„Stebėtojų taryboje matau brandžią, kompetentingą ir įvairialypę komandą, pasiruošusią dirbti dėl bendrų tikslų. Praėjusios kadencijos metu užtikrinome svarbių strateginių sprendimų įgyvendinimą, dabar greta to esame pasirengę reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius, kad išliktume stipri ir patikima kredito unijų grupė“, – sako E. Žaltauskas.
Stebėtojų taryboje darbus tęsia Vilma Mačerauskienė (Lietuvos Respublikos finansų ministerija), Inga Navikienė (kredito unija „Germanto lobis“), Danguolė Matukevičienė (Anykščių kredito unija) bei Neringa Sakalauskienė („Magnus“ kredito unija). Prie jų prisijungė ir naujai išrinkti nariai – Saulius Laučius (Vilniaus kredito unija) ir Rūta Latonienė (Pakruojo kredito unija).
2025 m. pirmojo ketvirčio duomenys atskleidžia, kad LKU kredito unijų grupė ir toliau nuosekliai stiprėja. Per metus grupės turtas išaugo 24,41 % ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų. Paskolų portfelis didėjo 10,69 % ir siekė 844,93 mln. eurų. Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – šioje srityje paskolų portfelis augo net 19,20 %, o tai rodo nuolat stiprėjančią kredito unijų poziciją smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo srityje.
Nuo 2018 m. vykdytos kredito unijų reformos pradžios LKU grupės veiklos modelis tampa vis konkurencingesnis.
Pastaraisiais metais grupė sėkmingai diegia naujus produktus – nuo momentinių pervedimų iki naujų indėlių tipų tiek gyventojams, tiek verslui. LKU taip pat nuolat investuoja į procesų optimizavimą ir skaitmeninimą. Jau šiemet planuojama pristatyti atnaujintą elektroninės bankininkystės sistemą „i-Unija“. Ji pasižymės ne tik moderniu ir intuityviu dizainu, bet ir bus pritaikyta Europos Sąjungos prieinamumo direktyvos reikalavimams, kad naudotis sistema būtų patogu visiems.
2024 m. rudenį atlikta klientų apklausa atskleidė, kad 88 proc. respondentų gerai arba puikiai įvertino kredito unijų siūlomų produktų ir paslaugų įvairovę. LKU kredito unijų grupė ir toliau ketina aktyviai vystyti esamas paslaugas, nuosekliai reaguodama į narių ir klientų poreikius.
LKU kredito unijų grupė remia „Aurum 1006 km“ lenktynių komandą ir priima „Moterų iššūkį“LKU kredito unijų grupė, vienijama Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), šiemet palaiko komandą „RIMO & LKU by EQUPAY.CH“ vienose žinomiausių automobilių sporto varžybų Lietuvoje – „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynėse!
Dar daugiau, komandos „RIMO & LKU by EQUPAY.CH“ vienas pilotų yra LKU grupės narės kredito unijos „MAGNUS“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius. Šiemet lenktynės vyks jau 26-ąjį kartą, o Palanga keturioms dienoms taps tikra automobilių sporto sostine. Laukia azartas, greitis, komandinė dvasia ir ištikimiausių gerbėjų palaikymas.
Taip pat renginio dalyvius LKU kredito unijų grupė kviečia užsuktį į stendą – čia lauks ir pramogos.
LCKU komanda pirmą kartą priima „Moterų iššūkį“
Šiemet LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU moterys taip pat stos prie starto linijos. LCKU komana, atstovaudama LKU kredito unijų grupei, liepos 18 dieną dalyvaus „Moterų iššūkyje“ – orientaciniame moterų ralyje, vykstančiame lenktynių festivalio išvakarėse.
„Moterų iššūkis“ – tai jau aštuntus metus vykstantis renginys, suburiantis merginas ir moteris į orientacinį nuotykį pajūryje. Dalyvėms teks naudotis kelio knyga, žemėlapiu, įveikti netikėtas užduotis, atrasti įdomius objektus ir patirti daugybę įspūdžių. Viską vainikuos apdovanojimai „Aurum 1006 km“ festivalio scenoje.
Šiemet LCKU moterų komanda startuos su pavadinimu „LKU = Ladies, Keep up!“ – tai pavadinimas, kuriame telpa pasitikėjimas, komandiškumas ir veržlumas į priekį.
LKU kredito unijų grupė linki sėkmės abiem komandoms – tiek trasoje, tiek už jos ribų!
LKU internetinių paslaugų plėtra: dar daugiau sprendimų gyventojams ir versluiLKU kredito unijų grupė toliau plečia internetinių paslaugų spektrą, reaguodama į klientų poreikius. Nariais nuotoliniu būdu dabar gali tapti ne tik privatūs, bet ir verslo klientai, o daugiau nei 1000 naujų elektroninių parduotuvių papildė sąrašą vietų, kuriose galima atsiskaityti naudojantis el. bankininkyste „i-Unija“. Šie pokyčiai atliepia aiškią tendenciją – klientai vis aktyviau naudojasi finansiniais sprendimais internete.
Atsižvelgiant į augančią el. prekybos reikšmę, LKU kredito unijų grupė nuolat plečia atsiskaitymo internetu vietų sąrašą ir vien per šiuos metus prisijungė prie daugiau nei 1000 naujų elektroninių parduotuvių.
„Kasmet atliekame klientų apklausas, kurios aiškiai parodo – žmonėms svarbu turėti galimybę gauti paslaugas greitai ir patogiai. Mūsų klientai pageidavo daugiau galimybių atsiskaityti internetu naudojantis LKU elektronine bankininkyste. Jie pasakė, o mes išgirdome“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.
Grupė šį pokytį įgyvendino pradėjusi bendradarbiavimą su mokėjimų partneriais „Blue EMI“ ir „Klix by Citadele“, kurie papildė iki šiol turėtą partnerių sąrašą. Tai reiškia, kad dabar pirkėjai dar dažniau gali rasti LKU interneto banką tarp siūlomų mokėjimo būdų el. parduotuvėse. Tarp atsiskaitymo vietų – vieni didžiausių vaistinių tinklų, oro linijų bendrovės ir daugybė kitų populiarių prekybininkų.
Per mokėjimų partnerius LKU kredito unijų grupės klientai pernai atliko gerokai daugiau mokėjimų nei ankstesniais metais – jų skaičius ir bendra suma išaugo daugiau nei 40 procentų.
Skaičiai kalba už save: LKU kredito unijų grupės klientai per metus naudodamiesi internetine bankininkyste ir mobiliąja programėle vidutiniškai atlieka apie 850 tūkst. mokėjimų. Bendra mokėjimų suma siekia apie 1,4 mlrd. eurų kasmet ir ši tendencija yra auganti.
„Kad mokėjimai būtų dar patrauklesni, 2024 m. rugsėjį LKU grupė savo nariams pasiūlė momentinių mokėjimų paslaugą. Džiugu, kad momentiniai mokėjimai jau sudaro apie 90 procentų visų internetu atliekamų mokėjimų“, – sako J. Platenkovienė. Statistika patvirtina, kad realaus laiko mokėjimai yra viena aktualiausių paslaugų šiuolaikiniam klientui.
Be to, LKU grupė taip pat siūlo mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą – nuo klasikinio terminalo iki išmanaus sprendimo mobiliajame telefone. Skirtingi mokėjimo kortelių skaitytuvai pritaikyti skirtingiems verslams ir jų poreikiams.
Be internetinės bankininkystės, LKU kredito unijų grupė siūlo tris skirtingus mokėjimo kortelių tipus: debeto kortelę „Debit Mastercard“, kredito kortelę „Mastercard Standard“ privatiems asmenims ir kredito kortelę verslui „Mastercard Business“.
Atsiskaitymų šiomis kortelėmis internetu apimtys taip pat sparčiai auga. 2024 m. atlikta 16,5 proc. daugiau mokėjimų kortelėmis nei 2023-aisiais, o jų bendra vertė išaugo 13,6 proc.
Tai matydama, LKU kredito unijų grupė, kartu su partneriu „Mastercard“, savo klientams siūlo papildomas naudas – specialius pasiūlymus ir nuolaidas apsiperkant platformoje „Yoox“, rezervuojant viešnagę per „Booking“ ar „Preferred Hotels & Resorts“, taip pat automobilių nuomos paslaugoms per „Rentalcars“ ar „Hertz“.
Kad kelionės būtų be rūpesčių, LKU kredito kortelių turėtojams siūloma ir kelionių draudimo paslauga. Keliaujantiems naudinga žinoti, kad LKU grupės kredito unijos už atsiskaitymus „Mastercard“ mokėjimo kortelėmis, kai operacija atliekama kita valiuta nei eurai, netaiko jokio valiutos keitimo mokesčio, priešingai negu daugelis kitų finansinių įstaigų.
Skatinant atsiskaitymų patogumą ir naudą, LKU grupė ne tik plečia technologines galimybes, bet ir rūpinasi, kad kiekviena paslauga klientui teiktų vertę kasdieniuose pasirinkimuose – tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Dar šiais metais planuojamas el. bankininkystės „i-Unija“ dizaino atnaujinimas ir tolesnis mobiliosios programėlės funkcijų plėtojimas.
LKU kredito unijų grupė prisideda prie naujos „Šiaurės licėjaus“ mokyklos statybųSparčiai augant švietimo paslaugų poreikiui ir tėvams ieškant kokybiškesnių ugdymo alternatyvų, LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) žengia reikšmingą žingsnį – investuoja į švietimo infrastruktūrą. Tuo tikslu LKU kredito unijų grupė tapo fondo „Education Infrastructure Fund“, valdomo įmonės „1 Asset Management“, viena iš investuotojų.
Naujausia šio fondo investicija – daugiau nei 6 000 kv. metrų ploto „Šiaurės licėjaus“ mokyklos statybos Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone. Darbai jau įsibėgėję ir moderni ugdymo įstaiga duris planuoja atverti jau 2025 m. rugsėjo 1 d. Mokykla talpins virš 800 vaikų ir bus integruota su darželiu, todėl bus sudarytos sąlygos augti toje pačioje ugdymo aplinkoje nuo vienerių metų iki 12 klasės.
„Investicijos į švietimą – tai investicijos į ateitį. Džiaugiamės prisidėdami prie projektų, kurie kuria vertę ne tik šiandienai, bet ir ilguoju laikotarpiu. Švietimas – viena tų sričių, kur ilgalaikė grąža reiškia ne tik finansinius rodiklius, bet ir augančią, sąmoningą, kritiškai mąstančią visuomenę. Ir tai mūsų visų atsakomybė“, – sako LCKU administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.
Naujoji „Šiaurės licėjaus“ mokykla išsiskirs ne tik šiuolaikišku požiūriu į ugdymą, bet ir inovatyvia infrastruktūra: biblioteka be sienų, meditacijos kambarys, čiuožykla tarp aukštų, baseinas, erdvės kūrybai bei poilsiui – visa tai orientuota į mokinių emocinę, fizinę ir socialinę gerovę. Šiaurietiška ugdymo filosofija, grindžiama bendruomeniškumu, čia atsispindės ir architektūroje – mokykla kuriama kartu su vaikais, tėvais bei mokytojais.
Kaip teigia „1 Asset Management“ atstovė Ieva Belickaitė, investicija į „Šiaurės licėjų“ yra nuosekli „Education Infrastructure Fund“strategijos tąsa: „Siekiame sukurti ilgalaikę vertę tiek investuotojams, tiek visuomenei, vystydami modernią, aukštus kokybės ir funkcionalumo standartus atitinkančią švietimo infrastruktūrą. Matome aiškią privačių ugdymo įstaigų paklausą ir esame įsitikinę šio projekto tvarumu bei svarba rajone gyvenančioms šeimoms bei Vilniaus miestui.“
Planuojama, kad naujoje mokykloje pirmieji mokytis pradės darželinukai, pradinių klasių mokiniai bei penktokai – taip per kelerius metus mokykla bus užauginta iki gimnazijos klasių. Tai bus antroji „Šiaurės licėjaus“ mokykla. Pirmoji šiuo metu veikia Vilniaus centre – čia mokosi 600 vaikų, dirba daugiau nei 100 darbuotojų.
Šia investicija LKU kredito unijų grupė tęsia savo strateginį įsipareigojimą būti ne tik finansinių paslaugų teikėju, bet ir aktyviu bendruomenės gyvenimo dalyviu ir augimo skatintoju.
Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Pirmo šių metų ketvirčio duomenimis, grupės paskolų portfelis per metus didėjo 10,69 proc. ir siekė 844,93 mln. Eur. Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – šioje srityje paskolų portfelis augo net 19,20 proc.
„Amlyze“ tapo pagrindine atitikties paslaugų teikėja LKU kredito unijų grupei„Amlyze“, lyderiaujanti Lietuvos reguliacinių technologijų bendrovė, kurianti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai skirtus sprendimus, sudarė ilgalaikę sutartį su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) – pirmąja ir didžiausia šalies centrine kredito unija, vienijančia 44 kredito unijas ir daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę.
Pagal pasirašytą sutartį, „Amlyze“ tapo pagrindine LKU kredito unijų grupės atitikties technologijų teikėja.
LKU grupė naudosis visomis pagrindinėmis „Amlyze“ paslaugomis, įskaitant realaus laiko ir retrospektyvinę sandorių stebėseną, kliento rizikos vertinimą, klientų ir mokėjimų patikrinimą politiškai pažeidžiamų ir sankcionuotų asmenų sąrašuose ir neigiamos informacijos duomenų bazėse, vidinių tyrimų vykdymą.
Šie kompleksiniai sprendimai padės tiek LCKU, tiek jai priklausančioms kredito unijoms neatsilikti nuo kintančių finansinių nusikaltimų grėsmių ir laikytis griežtų vietinių bei ES reguliacinių reikalavimų.
„Ši partnerystė įrodo, kad „Amlyze“ tapo etalonu Lietuvos kredito unijų sektoriuje. Mūsų modulinė platforma idealiai tinka centralizuotoms, reguliuojamoms finansų institucijoms, su plačiu nutolusių regioninių padalinių tinklu, ir mes džiaugiamės galėdami padėti LCKU bei jos narėms kredito unijoms saugiai augti“, – sakė Gabrielius Erikas Bilkštys, „Amlyze“ vadovas ir vienas įkūrėjų.
„Pinigų plovimo prevencija mums – ne tik reikalavimas, bet ir atsakomybė. Siekiame, kad kredito unijos išliktų patikimos ir skaidrios finansų įstaigos, todėl nuolat investuojame į sprendimus, kad sustiprintume rizikos valdymo kompetencijas ir atitiktį aukščiausiems standartams. Tikime, kad partnerystė su „Amlyze“ mūsų rizikos valdymo sistemą pakels į naują kokybinį lygmenį“, – pridūrė Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.