Apie mus

Tapome asociacijos „Fintech Hub LT“ nariai. 

Jau ne pirmus metus dirbame su „fintech“ įmonėmis – kuriame jų poreikiams pritaikytus finansinius sprendimus. Narystė „Fintech Hub LT“ mums leidžia dar aktyviau įsitraukti į sektoriaus diskusijas, greičiau reaguoti į reguliacinius pokyčius ir kurti sprendimus, atitinkančius šiuolaikinės finansų rinkos poreikius.

Tapome Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro nariai.

Prisijungimas prie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro mums suteikė galimybę dar glaudžiau bendradarbiauti su kitais finansų rinkos dalyviais ir prisidėti prie efektyvesnių prevencijos priemonių kūrimo.

Narystė leidžia užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, sukčiavimo rizikų valdymo ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo geroji praktika būtų diegiama LCKU ir jos narėse – LKU grupės kredito unijose.

Peržengėme 100 darbuotojų ribą.

Lietuvos centrinė kredito unija pasiekė simbolinį augimo etapą – mūsų komandą jau sudaro daugiau nei 100 darbuotojų. Šis skaičius atspindi ne tik stiprėjančią kredito unijų judėjimo reikšmę, bet ir nuoseklų kompetencijų augimą. Tai ne pabaiga – tai dar vienas žingsnis į priekį, kuriant tvarią, profesionalią ir bendruomeniškai orientuotą finansų ekosistemą.

Pristatėme pirmąją savanorišką Tvarumo ataskaitą.

Šį žingsnį pasirinkome sąmoningai – siekdami būti atviri, skaidrūs ir atsakingi savo klientų bei partnerių atžvilgiu.

Ši ataskaita – tai mūsų įsipareigojimo tvarumui išraiška. Veikiame aplinkoje, kurioje ES žaliasis kursas tampa vis svarbesnis, o tvarumo principai – neatsiejama verslo dalis. Norime būti ne tik šių pokyčių stebėtojai, bet ir aktyvūs dalyviai, prisidedantys prie tvaresnės ekonomikos kūrimo.

Taip pat veiklą pradėjo LCKU tvarumo komitetas, kuris rūpinsis tvarumo strategijos įgyvendinimu, stebės pažangą ir skatins dar didesnį įsitraukimą.

2022 m. Prie LKU kredito unijų grupės prisijungė nauja narė.

LKU grupės nare tapo didžiausią paskolų portfelį tarp kredito unijų Lietuvoje turinti „Taupa“.

Kredito unija „Taupa“ yra viena didžiausių ir seniausių kredito unijų Lietuvoje, veiklą vykdanti jau nuo 1997 m. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį „Taupa“ buvo didžiausia kredito unija šalyje pagal suteiktų paskolų portfelį.

2018 m. Kredito unijų reforma.

2018 m. sausio 1 d. baigta kredito unijų reforma leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprina kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoja finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui.
Nuo šiol kiekviena kredito unija tapo centrinės kredito unijos nare ir tokiu būdu buvo užtikrinta viso kredito unijų sektoriaus integracija. Centrinės kredito unijos nuo šiol turi aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

Priimti naujos redakcijos Centrinės kredito unijos ir Kredito unijų įstatymai.

Seimas po ilgų svarstymų ir diskusijų pagaliau priėmė naujos redakcijos Centrinės kredito unijos ir Kredito unijų įstatymus, kuriais siekta pertvarkyti Lietuvos kredito unijų sistemą, kad ji būtų ne tik skaidri, bet ir konkurencinga.

2015 m. Atnaujintas LKU kredito unijų grupės prekės ženklas.

LKU kredito unijų grupė sėkmingai plečiasi ir apie tvarų augimą, gyvavimą nusprendžia visuomenei iškomunikuoti su atnaujintu prekės ženklu. Naują LKU grupės logotipą sudaro atskiros dalys, susijungiančios į vientisą ir tvirtą geometrinę figūrą, simbolizuojančią tautiškumą, vienybę ir artimą bendruomenę. Žalia logotipo spalva nurodo dinamiškumą, gyvumą ir augimą, o tamsaus šrifto užrašas – solidumą ir patikimumą.

2009 m. įsigaliojo naujasis Kredito unijų įstatymas.

Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime priimtas 2008 m. birželio 17 d. Įstatymas įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Juo numatyti tokie nauji reikalavimai, kaip didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvas, paskolų, kurių terminas viršys penkerius metus, užtikrinimas hipoteka, vidaus ir išorės audito reikalavimai, kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimai kandidatams į kredito unijų vadovus. Taip pat kredito unijoms leista teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, laiduoti bei teikti finansines garantijas, keisti valiutą (grynaisiais pinigais). Įstatyme nustatyta, kad teritorija taps vieninteliu kredito unijos narius vienijančiu kriterijumi.

2002 m. įsteigta  Lietuvos centrinė kredito unija.

2002 m. lapkričio 28 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) buvo išduota veiklos licencija. Su LCKU įsteigimu prasidėjo naujas kreditų unijų veiklos etapas: dabar jos turėjo garantinius fondus, kuriais galėjo pasinaudoti finansinių sunkumų atveju, o valstybės dalyvavimas formuojant organizacijos įstatinį kapitalą rodė palankų valstybės požiūrį į tolimesnę kredito unijos veiklos plėtrą.

2000 m. priimta nauja Kredito unijų įstatymo redakcija.

2000 m. gegužės 18 d. Seimas priėmė Kredito unijų įstatymo pakeitimus, kuriais numatė minimalaus pajaus dydžio sumažinimą, atnaujino narystės kriterijus, pagal kuriuos nariais leista tapti ir juridiniams asmenims. Taip pat individualios įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso nariams, galėjo tapti asocijuotais nariais, vadinasi, galėjo naudotis visomis kredito unijų teikiamomis paslaugomis, tačiau negalėjo dalyvauti jų valdyme.

1997 m. įsteigta Asociacija Lietuvos kredito unijos.

1997 metų lapkričio 13 d. Žemės ūkio rūmuose susirinkusios 11 SDID projekto kuruojamų kredito unijų įsteigė Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Pirmuoju asociacijos valdybos pirmininku ir administracijos vadovu išrinktas kun. J. Stankevičius, tuometinis kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos vadovas.

1995 m. įsteigta pirmoji kredito unija Lietuvoje „Vievio taupa“.

1995 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos bankas išdavė veiklos licenciją pirmajai kredito unijai Lietuvoje – „Vievio taupai“. Ją įsteigė AB „Vievio paukštynas“ darbuotojai, vadovaujami ekonomisto Juozo Urbono. Čia susibūrė 60 pajininkų, visi jie – „Vievio paukštyno“ darbuotojai. Kredito unija buvo įregistruota tų pačių metų lapkričio 27 d. ir jau metų pabaigoje pradėjo veiklą.

1994 m. SDID parengė trijų metų projektą kredito unijų Lietuvoje įkūrimui.

1994 m. birželį projekto vadovė, tautietė Regina Piečaitienė iš Kanados atvyko į Lietuvą. Jau po keturių mėnesių buvo užregistruota SDID (Société de Développement International Desjardins) atstovybė Lietuvoje. Kredito unijų projekto vykdymui trims metams finansavimą suteikė Kanados tarptautinės plėtros agentūra (CIDA) ir Atviros Lietuvos fondas.

1993 m. kredito unijas nepriklausomoje Lietuvoje atkurti ėmėsi kanadiečiai.

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, „Développement International Desjardins“ atstovų žvilgsniai nukrypo postsovietinių valstybių link. Organizaciją ypač domino Baltijos šalys. Iš jų, dėl mūsų tautiečių aktyvumo, o ir šiokios tokios sėkmės, buvo pasirinkta Lietuva. Kanados lietuviai buvo aktyvūs kredito unijų judėjimo puoselėtojai ir įžvelgė, kad paprastam valstybės piliečiui gauti paskolą mūsų valstybėje – itin sunku.

Galimybių studijos, baigtõs 1993 m. spalį, išvadose konstatuota, kad Lietuvoje itin reikalingos už sąžiningas palūkanas teikiamos paskolos. Ypatingai tai buvo aktualu žemės ūkio sektoriuje, kur dėl kredito trūkumo buvo itin paplitęs neformalus skolinimas, o santaupos buvo dažnai laikomos namuose.